išselpinėti

išsel̃pinėti intr. 1. Š alkaniems, apsilpusiems išsivaikščioti: Žmonys iš bažnyčios išsel̃pinėjo, t. y. išsivaikščiojo J. Visi išsel̃pinėjo J.Jabl(Als). 2. kurį laiką alkanam išvaikščioti: Taip ir išselpinė́jau visą dieną nevalgiusi Brs. \ selpinėti; išselpinėti